BūsimiemsBūsimiems
Verslo pradžiamokslis
1. Verslo formos pasirinkimas
2. Įmonių teisinės formos
2.1. Individualios įmones (IĮ);
2.2. Akcinės bendrovės ir Uždarosios akcinės bendrovės (AB ir UAB),
2.3. Ūkinė bendrija(ŪB);
2.4. Ne pelno organizacijos,
2.5. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);
2.6. Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB);
Turėdamas aiškią savo veiklos viziją, pradedantis verslą asmuo turėtų nuspręsti, kokią veiklos formą pasirinkti. Taigi, iš esmės tenka pasirinkti, ar verslą vykdyti verčiantis individualia veikla, ar steigti juridinį asmenį. Šis sprendimas priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nuspręsti, kokią veiklos formą pasirinkti, galima remiantis šiais kriterijais:
1. Veiklos pobūdis. Kokią veiklą konkrečiai planuojama vykdyti, t.y. sprendimas priklauso nuo veiklos sudėtingumo, apimties ir kitų su konkrečia planuojama vykdyti veikla susijusią aplinkybių.
2. Turimo kapitalo dydis. Steigiant tam tikrų rūšių juridinius asmenis yra nustatytas konkretus įstatinio kapitalo dydis, kurį juridinio asmens steigėjas privalo turėti.
3. Mokesčiai. Mokėtinų mokesčių dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kokią veiklos formą asmuo pasirinko.
4. Atsakomybės laipsnis. Jei asmuo ketina riboti savo atsakomybę ir už verslo nesėkmes neatsakyti asmeniniu ar šeimos turtu, jam vertėtų rinktis ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį.
5. Steigėjų skaičius. Jei yra keli ir daugiau suinteresuotų asmenų, norinčių kartu užsiimti konkrečia veikla, vertėtų veiklą vykdyti įsteigus juridinį asmenį.
6. Veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnis. Užsiimti individualia veikla yra paprasčiau, t.y. nereikia kurti juridinio asmens valdymo struktūros arba atlikti kitų juridiniams asmenims būtinų formalumų.
Norėdami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercine veikla versitės (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius), kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir t.t.
Lietuvoje gali veikti šių teisinių formų įmonės:
- individualios įmones (IĮ);
- Uždarosios akcinės bendrovės (UAB), akcinės bendrovės(AB);
- tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB), komanditines ūkines bendrijos (KŪB);
- savivaldybės įmonės (SĮ), valstybės įmonės (VĮ);
- kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);
- žemės ūkio bendrovės (ŽŪB);
- Europos ekonominių interesų grupės (EEIG);
- Europos bendrovės (SE);
- Europos kooperatinės bendrovės.
Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau - CK) visos šio verslo organizavimo formos turi juridinio asmens statusą.
Individuali įmonė
Individuali įmonė (IĮ) yra privatus, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, t.y. šio juridinio asmens dalyviai yra subsidiariai atsakingi pagal tokio juridinio asmens prievoles, kai juridinio asmens turto nepakanka šioms prievolėms įvykdyti. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims - sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
IĮ turi vienasmenį valdymo organą - vadovą. IĮ savininkas kartu yra ir vienasmenis IĮ valdymo organas - įmonės vadovas, tačiau IĮ nuostatai gali nustatyti kitaio. IĮ steigimą reglamentuoja CK ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.
IĮ turi šiuos privalumus:
- Tokios teisinės formos įmonės steigimas yra parankus smulkiojo verslo pradžiai, kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo.
- Įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją.
- IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.
Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ji yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, t.p., IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos.
Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus.
IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“. Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą, jeigu IĮ turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.
Individualios (personalinės) įmonės, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis.
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė
UAB ir AB steigimą, veiklą bei pasibaigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovė - tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią jie privalo įmokėti už akcijas. Tačiau tais atvejais, kai benrovė tampa nepajėgi atsakyti pagal savo prievoles dėl nesąžiningų akcininko veiksmų, akcininkas bus subsidiariai atsakingas, t.y. bendrovės kreditorius galės pareikšti reikalavimą akcininkui tik tada, kai toks reikalavimas bus pareikštas bendrovei, tačiau ji bus atsisakiusi jį patenkinti arba per protingą laiką nepadavusi atsakymo.
Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Maksimalus UAB akcininkų skaičius yra 249, AB akcininkų skaičius neribojimas.
Įstatymas nustato tokius reikalavimus minimaliam įstatiniam bendrovės kapitalui: UAB minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 litų, o AB - ne mažesnis kaip 150 000 litų.
AB akcijos, skirtingai nei UAB akcijos, gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką, reglamentuojančiais teisės aktais. Būtent ši savybė dažniausiai lemia AB, kaip įmonės formos, pasirinkimą.
UAB, palyginti su kitomis įmonėmis, populiarumą lemia keletas priežasčių. Pirmiausia UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis sumokėjo už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalaus įstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą (10 000 litų), nerizikuodamas savo ir savo šeimis gerove (kaip yra IĮ arba ŪB atveju), gali pradėti verslą, įsteigdamas UAb. Ši verslo organizavimo forma taip pat laikoma palankiausia dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo mechanizmo. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų galią akcininkų susirinkime turės daugiausia akcijų įsigijęs asmuo.
Ūkinė bendrija
Jeigu ūkinei komercinei veiklai pradėti neužtenka vieno asmens pastangų bei lėšų ir reikia pasitelkti verslo partnerius, galite steigti ūkinę bendriją.
Ūkinės bendrijos privalumai yra šie:
- ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai,
- ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,
- įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.
Tačiau, steigiant šios teisinės formos (rūšies) įmonę, reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.
Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės ūkinės bendrijos (KŪB).
Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.
Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei - ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai "komanditinė ūkinė bendrija" arba jų santrumpa „KŪB".
Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais.
TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.
KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB.
Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą.
Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.
Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis.
Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ūkinės bendrijos veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas yra numatytas jungtinės veiklos sutartyje.
Ne pelno organizacijos
Jeigu asmuo ar jų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti vieną iš ne pelno organizacijų - viešąją įstaigą, asociaciją, labdaros ir paramos fondą, visuomeninę organizaciją.
Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ yra viešasis juridinis asmuo, kuris nesiekia naudos sau ir gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais.
Kai kurie išskirtiniai VšĮ bruožai:
- įstaigos turi veikti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, verslo rėmimo ar kitose panašiose srityse;
- įstaiga gali gauti pajamas už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau ji gauto pelno negali skirstyti savo dalininkams (savininkui), todėl didžioji dalis pajamų naudojama pagrindinei veiklai plėtoti;
- įstaiga gali gauti labdaros forma materialinę ir finansinę paramą.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato VšĮ steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.
Kooperatinė bendrovė
Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja KB valdyme.
KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“.
KB turi teisę:
- verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams;
- turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose;
- valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus;
- jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į kitas organizacijas;
- sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus;
- nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;
- KB įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo narių;
- nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja.
KB nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. KB steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.
Žemės ūkio bendrovės
Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) steigimo ir veiklos reglamentavimo pagrindinės nuostatos pateiktos Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme. ŽŪB laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50% visų relizavimo pajamų.
ŽŪB yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla.
ŽŪB gali būti dviejų rūšių dalyviaia: bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės dalyvių skaičius yra 2. ŽŪB pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime. Visų dalyvių turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto.
Teisę užsiimti individualia veikla, nesteigiant įmonės, suteikia LR civilinis kodeksas ir LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Rekomenduojame šią veiklos formą tuomet, jei savo verslo idėją esate pajėgūs įgyvendinti vieni, ir ypač tada, kai ūkinę komercinę veiklą numatote vykdyti ribotą laiko tarpą.
Individuali veikla, tai:
- savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (tekstilės gaminių gamyba, remonto darbai ir kt.);
- savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (advokatų, notarų ir kt.);
- savarankiška sporto veikla;
- savarankiška atlikėjo veikla (aktoriaus, muzikanto ir kt.).
Galite pasirinkti:
- užsiimti individualia veikla, neįsigijus verslo liudijimo;
- vykdyti individualią veiklą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą.
Individuali veikla neįsigijus verslo liudijimo:
Individualios veiklos vykdymo pažymėjimas – tai dokumentas, patvirtinantis, kad galite verstis neribotą laikotarpį nurodyta savarankiška veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir jai būdingas tęstinumas. Iš esmės galite vykdyti bet kurią ūkinę komercinę veiklą (išskyrus sąrašą veiklų, kurios nelicencijuojamos, tačiau jas gali vykdyti tik juridiniai asmenys) Mokesčiai sumokami nuo veiklos pajamų pasibaigus mokestiniam laikotarpiui.
Individuali veikla su verslo liudijimu:
Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate sumokėję fiksuotą mokestį už verslo liudijimą ir tam tikrą laikotarpį galite verstis jame nurodyta veikla, parduoti savo gamybos prekes, teikti paslaugas gyventojams ir juridiniams asmenims. Verslo liudijimai yra išduodami tik kai kurioms veiklos rūšims (individualios veiklos, kuria galima verstis įsigijus verslo liudijimą, rūšių sąrašas).
Komercinės veiklos finansavimas
Turite puikią verslo idėją? Nusprendėte įsteigti savo įmonę? Pirmiausia, įvertinkite, kokių investicijų prireiks verslo projektui pradėti, pagalvokite, ar užteks nuosavų lėšų, ar teks ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Todėl reikia susidaryti verslo planą, kuriuo galėsite pagrįsti savo idėjos pelningumą ar sudominti potencialų investuotoją.